Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Darbo teisė>Darbo laiko rūšys
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Darbo laiko rūšys

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Normalus darbo laikas. Sutrumpintas darbo laikas. Ne visas darbo laikas.

Ištrauka

Darbo teisės prasme, darbo laikas suprantamas kaip tam tikras laiko tarpas, per kurį darbuotojas privalo dirbti jam pagal darbo sutartį pavestą darbą. Visų pirma, tai yra laikotarpis, per kurį darbuotojas privalo dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Antra, pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso ( toliau – LR DK) 143 str., į darbo laiko sąvoką įeina ne tik faktinio darbo funkcijų vykdymo trukmė, t.y. faktiškai dirbtas laikas, bet ir kiti jam prilyginti laikotarpiai, pavyzdžiui: pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką; budėjimas darbe ir namuose; tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas; privalomų medicininių apžiūrų laikas ir kt.
Teisinis darbo laiko, kaip atskirojo instituto, reguliavimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, pavyzdžiui, nuo subjektų, darbo sąlygų ir kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įstatymų leidėjas išskiria darbo laiko rūšis.
Pirmoji darbo rūšis – tai normalus darbo laikas, kuris, remiantis LR Darbo kodekso 144 str. 1 d., negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Tai yra bendroji įstatymo nustatyta leistina darbo laiko norma, privaloma visiems darbuotojams. Būtina pažymėti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį darbo valandų per savaitę kiekį, nedraudžia, pavyzdžiui, kolektyvinėje sutartyje, susitarti ir dėl trumpesnio darbo laiko.
Istoriniu aspektu, normalus darbo laikas po truputį buvo mažinamas. Nuo darbo teisės atsiradimo iki XIX a. vidurio normalus darbo laikas iš viso nebuvo ribojamas ir tik 1832 m. Prancūzijos darbuotojai pirmąkart pareikalavo sutrumpinti darbo laiką. Lietuvoje net iki 1990 m. liepos 24 d. buvo įtvirtintas keturiasdešimt vienos valandos per savaitę normalus darbo laikas, kol nebuvo pakeistas įstatymu Nr. I-404 į keturiasdešimties valandų per savaitę darbo laiką, atitinkantį visus tarptautinius reikalavimus.
Į teisinį darbo laiko reguliavimą atkreipė dėmesį ir tarptautinės organizacijos. 1935 m. TDO konvencijoje Nr. 47 "Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki keturiasdešimt valandų per savaitę" buvo nustatytas principinis sutrumpintas normalus darbo laikas iki keturiasdešimt valandų per savaitę. Pagal šios konvencijos 1 straipsnį kiekviena šią konvenciją ratifikavusi valstybė narė išreiškia savo pritarimą keturiasdešimties valandų darbo savaitės principui, kuris būtų taikomas taip, kad nenukentėtų darbuotojų pragyvenimo lygis, ir įsipareigoja šį principą taikyti įvairioms darbuotojų kategorijoms. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-20
DalykasDarbo teisės referatas
KategorijaTeisė >  Darbo teisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai10
Dydis19.32 KB
AutoriusMigle
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Darbo laiko rusys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą