Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Darbo teisė>Nušalinimas nuo darbo
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nušalinimas nuo darbo

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768697071727374757677
Aprašymas

Įžanga. Nušalinimo nuo darbo esmė ir teisinė prigimtis. Nušalinimo nuo darbo požymiai ir sąvoka. Nušalinimo nuo darbo atribojimas nuo kitų panašių teisinių priemonių. Atskiri nušalinimų nuo darbo atvejai. Nušalinimų nuo darbo rūšys. Nušalinimai nuo darbo darbdavio iniciatyva. Bendrasis nušalinimas nuo darbo darbdavio iniciatyva. Specialieji nušalinimai nuo darbo darbdavio iniciatyva. Darbuotojų, kuriems nustatyta pareiga periodiškai tikrintis sveikatą, nušalinimas nuo darbo. Transporto darbuotojų nušalinimas nuo darbo darbdavio iniciatyva. Kai kurie kiti nušalinimai nuo darbo darbdavio iniciatyva. Nušalinimas nuo darbo tam įgaliotų institucijų iniciatyva. Nušalinimas nuo darbo tam įgaliotų institucijų reikalavimu. Pačių tam įgaliotų institucijų vykdomas nušalinimas nuo darbo. Nušalinimas nuo darbo tam įgaliotų institucijų pasiūlymu (mišrus nušalinimas nuo darbo). Bendri apmokėjimo už nušalinimo laiką, nušalinimo trukmės, pasibaigimo ir ginčų dėl nušalinimo klausimai. Apmokėjimas už nušalinimo nuo darbo laiką. Nušalinimo nuo darbo trukmė. Nušalinimo nuo darbo pasibaigimas. Ginčai dėl nušalinimo nuo darbo. Išvados. Santrauka lietuvių kalba. Santrauka anglų kalba (summary). Priedai (1).

Ištrauka

Viena iš darbo teisėje žinomų poveikio priemonių yra nušalinimas nuo darbo. Pradžiai, nesigilinant į nušalinimo nuo darbo sąvokos tikslią ir išsamią formuluotę, jį galima būtų įvardinti, kaip laikiną neleidimą darbuotojui dirbti sulygto darbo. Ši teisinė priemonė atsirado ir buvo pradėta taikyti XX amžiaus pradžioje, bet jos panaudojimas labiau suaktyvėjo paskutiniu metu. Tai paaiškinama tuo, kad vis didesnis darbo proceso mechanizavimas, sudėtingų technologijų taikymas, išaugęs dėmesys darbuotojų saugai ir kitoms jų teisėms bei gaminamos produkcijos, teikiamų paslaugų vartotojų apsaugai reikalauja skirti didesnį dėmesį darbo drausmei, darbuotojų sveikatai, gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų saugumui ir kokybei. Nušalinimai nuo darbo kaip tik ir padeda siekti šių tikslų.
V.Nekrašas straipsnyje "Nušalinimai nuo darbo tam įgaliotų organų reikalavimu" nurodo, kad: "nušalinimo nuo darbo taikymas padažnėjo dėl tokių priežasčių kaip didesnio dėmesio skyrimas valstybinei bei darbo drausmei, piliečių sveikatos bei darbo apsaugai, gaminamos produkcijos kokybei" (82. 15).
H.Davidavičius "Darbo įstatymų komentaras" rašo, jog "darbuotojui neleidžiama dirbti ir būti darbo vietoje", siekiant "užtikrinti dirbančių asmenų darbo drausmę, darbų saugą bei darbuotojų sveikatą, pagerinti gaminamos produkcijos kokybę, išvengti visuomenei žalingų pasekmių ir kt." (81. 42).
Panaši prevencinė ir kardomoji nušalinimo paskirtis pabrėžiama ir gana daug dėmesio nušalinimams nuo darbo skyrusio K.Uržinskio straipsnyje "Nušalinimas nuo darbo", kur nurodoma: "nušalinimu paprastai siekiama išvengti neigiamų pasekmių, kurios galėtų kilti, jei darbuotojas nebūtų nušalintas" (93. 35). Tokios žalingos pasekmės nenušalinus nuo darbo darbuotojo gali kilti tiek įmonei, įstaigai ar organizacijai kurioje dirba nušalintinas darbuotojas, tiek kitiems darbuotojams ar net pačiam nušalintinam darbuotojui, tiek ir pašaliniams asmenims, pavyzdžiui gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų vartotojams.
Praktikoje taikant nušalinimus nuo darbo daromų klaidų priežastys gana įvairios ir darbo teisės teorijoje jos skirstomos į objektyviąsias ir subjektyviąsias priežastis.
Objektyviomis nušalinimo nuo darbo praktinio taikymo klaidų priežastimis galėtume laikyti tokias aplinkybes:
1. teisės normos, numatančios nušalinimo nuo darbo atvejus, išsklaidytos daugelyje šaltinių, kurie priimti skirtingu laiku ir skirtingais tikslais;
2. nušalinimai nuo darbo teisės normose minimi tik epizodiškai, fragmentiškai, išsamiai nesureguliuojant visų kylančių klausimų;
3. nušalinimas nuo darbo reguliuojamas skirtingų teisės šakų: darbo, administracinės, baudžiamojo proceso teisės normomis;

4. nepakankamas šio teisės instituto išnagrinėjimas teisinėje mokslinėje literatūroje.
Subjektyviomis priežastimis galima būtų įvardinti tokias:
1. darbdaviai nepakankamai žino nušalinimo nuo darbo (pareigų) tvarką, pagrindus ir jo sukeliamas juridines pasekmes;
2. nušalinimų nuo darbo painiojimas su kitomis panašiomis teisinėmis priemonėmis;
3. polinkis plečiamai aiškinti, nušalinimus numatančių norminių aktų nuostatas ar netgi nušalinti darbuotojus, nesant įstatyme nustatyto nušalinimo nuo darbo pagrindo, pažeidinėti kitas su nušalinimu nuo darbo susijusias darbuotojų teises; ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-04
DalykasDarbo teisės diplominis darbas
KategorijaTeisė >  Darbo teisė
TipasDiplominiai darbai
Apimtis72 puslapiai 
Literatūros šaltiniai95 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis134.42 KB
Autoriusgiedrius
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/DėstytojasV. Nekrašas
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nusalinimas nuo darbo [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 72 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • V. Nekrašas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą