Darbo sutartis ir jos sudarymo mechanizmas

Įvadas. Darbo sutarties samprata. Darbo sutarties šalys. Darbo sutarties turinys. Darbo sutarties sąlygos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos. Papildomos darbo sutarties sąlygos. Darbo apmokėjimo sąlygos. Garantijos ir apribojimai priimant į darbą. Darbo sutarties sudarymo tvarka. Dokumentai, būtini priimant į darbą. Darbo sutarties prielaidos. Išvados.

Žmonės mainosi kuo įvairiausiomis gėrybėmis, kad geriau patenkintų savo poreikius, pasiektų savo tikslus. Visų gėrybių sukūrimui reikalingas žmogaus darbas.
Darbas tikslinga žmogaus veikla, jo fizinių, biologinių, protinių sugebėjimų realizavimas, kurių pagalba siekiama gauti tam tikrų materialinių ar dvasinių gėrybių. Būtent darbas ir yra visuomenės gyvenimo ekonominis pagrindas. Darbas suteikia kiekvienam žmogui galimybę realizuoti save, savo sugebėjimus, rasti savo vietą ir pripažinimą tarp kitų žmonių.
Darbo santykiai susiklosto tuomet, kai tam tikros paslaugos, atliekamos apibrėžtą laiką, mainomos į kitas vertybes. Taigi, darbas ekonomine prasme yra prekė, kuri yra perkama, parduodama, todėl turi savo kainą, o darbo pirkimui ir pardavimui galioja rinkos dėsniai.
Pati sąvoka "darbas" nėra teisinė. Tai socialinė ekonominė sąvoka, kuri apibūdinama , kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla.
Tačiau visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dirbant ar yra kitaip susiję su darbu, nėra vien tik ekonominiai ar socialiniai, kartu jie priklauso ir teisinių santykių sferai ir yra reguliuojami darbo teisės normomis.
Darbo santykių reglamentavimas tiek kitose valstybėse, tiek Lietuvoje remiasi principais, kuriuos tarpusavyje suderinti yra labai sunku ir apskritai vargu ar įmanoma. Bandymas pasukti nuo sutarčių laisvės prie jų detalaus reglamentavimo, kaip ir kiti administraciniai rinkos iškraipymai, atnešė žalą netgi tiems, kurių labui buvo sukurti – darbuotojams. Siekiant išvengti neigiamų darbo reguliavimo pasekmių, reglamentuojant darbo santykius būtina nuosekliai remtis šalių lygybės, sutarčių laisvės ir sutarčių privalomumo jų šalims principais.
Lietuvoje darbo santykius reguliuoja pagrindinis šalies įstatymas, aukščiausiąją teisinę galią turintis norminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2002m.birželio 4d. Seimo priimtas Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas ( toliau Darbo Kodeksas ), kuris įsigaliojo 2003m.sausio 1d. , Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymai ir kiti teisės aktai.
Naujasis Darbo Kodeksas, įsigaliojęs vietoje dar 1971m. priimto Darbo įstatymų Kodekso bei po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo priimtų atskirų darbo įstatymų, skirtas lanksčiau, aiškiau, pilniau ir liberaliau reguliuoti darbo santykius.
Kodeksas yra suderintas su tarptautinėmis darbo teisės normomis : TDO konvencijomis, Europos socialine chartija ( pataisyta ), ES direktyvomis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir sudaro palankias prielaidas Lietuvai tapti Europos Sąjungos nare.
Pasak Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedros vedėjo prof. Ipolito Nekrošiaus, rengiant Kodeksą buvo atsižvelgta į kitų Europos šalių patirtį. Darbo Kodekso projektas buvo pateiktas įvertinti Tarptautinės Darbo Organizacijos ekspertams ir Europos Sąjungos
rekomenduotiems ekspertams. Abi ekspertų grupės teigiamai įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktą kodekso projektą. Atkreipė deramą dėmesį į projekto suderinimą su visais reikiamais Europos Sąjungos teisės aktais. Taigi, galima tvirtinti, kad Darbo Kodeksas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės normoms .
Šiame darbe bus nagrinėjamas vienas iš pagrindinių darbo teisės institutų – darbo sutartis.
Darbo tikslas :
• Aptarti darbo sutarties sampratą;
• Atskleisti darbo sutarties sudarymo mechanizmą ir su tuo susijusius tokius aspektus kaip : darbo sutarties šalys, darbo sutarties sąlygos, forma, ribojimai ir garantijos sudaryti darbo sutartį ir kiti klausimai. ...