Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Darbo teisė>Darbo teisės subjektai (4)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Darbo teisės subjektai (4)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Darbo teisės subjektai. Darbuotojas. Darbdavys. Darbuotojų kolektyvas. Darbo taryba. Darbo teisės subjektų atstovavimas. Išvados.

Ištrauka

Darbo teisės subjektai — tai darbo įstatymų reguliuojamų visuomeninių san¬tykių dalyviai, kurie gali turėti darbo teises ir pareigas ir jas įgyvendinti. Tam darbo teises subjektai privalo turėti:
• darbinį teisnumą — įstatymo pripažintą galėjimą turėti darbo teises ir pareigas;
• darbinį veiksnumą - pagal darbo teisę galėjimą savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas.
Fizinių asmenų darbinis teisnumas – tai fizinių asmenų galėjimas turėti darbo teises ir pareigas ir būti darbo teisinių santykių subjektu. Tai, kad asmuo turi darbinį teisinumą, nereiškia, kad jis turi konkrečių darbo teisių ir pareigų. Šios teisės ir pa¬reigos gali būti įgyjamos tik asmeniui tapus veiksniu. Be to, ar tam tikros teisės ir pareigos bus įgytos, priklauso ir nuo kitų faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, asmuo sudaręs darbo sutartį, yra bedarbis ir kt.
Atsižvelgiant į darbo santykių subjektų lygiateisiškumo principą ( DK 22 str. l d. 4 p.), darbinis teisnumas yra pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams bei asmenims be pi¬lietybės, nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams. Faktas, ar užsienietis ir asmuo be pilietybės yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nustatomas vadovaujantis įstatymu "Dėl užsieniečių teisi¬nės padėties"
Vadovaujantis darbuotojų lygiateisiškumo principu, visiems asmenims suteikiamas lygus darbinis teisnumas, neatsižvelgiant ir į šių asmenų lytį, seksualinę orientaciją, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, pilietybę ir so¬cialinę padėtį, tikėjimą, santuokinę ir šeiminę padėtį, amžių, įsitikini¬mus ar pažiūras, priklausomybę politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, kitas aplinkybes, nesusijusias su darbuotojų dalykinė¬mis savybėmis.
Fizinio asmens darbinis veiksnumas - tai asmens visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiks¬mais įgyti darbo teises ir pareigas. Darbo teisėje darbinis teisnumas ir veiksnumas susiję daug glaudžiau nei kitose teisės šakose, pavyzdžiui, civilinėje teisėje. Tą lemia pati darbo teisinių santykių prigimtis. Darbas yra asmeninė valinga žmogaus veikla, kurios negalima atlikti per atstovą. Todėl, kitaip nei civilinis veiksnumas ir teisnumas, darbinis teis¬numas ir veiksnumas atsiranda tuo pačiu metu.
Veiksnumo darbo teisėje atsiradimas yra siejamas su amžiumi. DK 13 str. 2d. nustato bendrą taisyklę, kad fiziniai asmenys įgyja darbinį veiksnumą sukakę 16 metų. Ši amžiaus riba nustatyta atsižvel¬giant į tai, kad nuo 16 metų kiekvienas asmuo gali pradėti dirbti, neda¬rydamas žalos savo sveikatai ir visuomenei.
Šioje DK normoje taip pat sakoma, kad darbinio veiksnumo išimtis gali nustatyti DK ir kiti įstatymai. DK 277 straipsnyje išvardyti darbai, kurie negali būti skiriami asmenims, nesukakusiems 18 metų. Tai darbai, kurie fiziškai ir psichologiškai per sunkūs, arba kuriuos dir¬bant naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos svei¬katai kenkiančios medžiagos, arba kur galimas jonizuojančios radiacijos poveikis ir t.t
Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento. Juridinių asmenų įsteigimo momentu yra laikomas juridinio asmens įregistravimas juridinių asmenų re¬gistre (CK 2.63 str. l d.). Viešųjų juridinių asmenų atžvilgiu įstatymas ar įstatymų numatytais atvejais kitas teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas vieša¬sis juridinis asmuo, gali nustatyti, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo (CK 2.63 str. 2 d.).
Darbo teisėje vado¬vaujamasi bendruoju civilinės teisės principu, kad juridiniai asmenys teises įgyja ir pareigas prisiima per savo organus. Juridinio asmens organai yra tam tikros struktūrinės juridinio asmens dalys, kurioms yra priskirtos tam tikros funkcijos. Juridinio asmens organai yra skirs-tomi šitaip: I) juridinio asmens dalyvių susirinkimas (pvz., akcinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, viešosios įstaigos dali¬ninkų susirinkimas); 2) juridinio asmens priežiūros organas (pvz., ak¬cinės bendrovės stebėtojų taryba); 3) juridinio asmens valdymo organas (pvz., akcinės bendrovės valdyba, administracijos vadovas). Pažymė¬tina, kad kiekvienas darbdavio organas veikia pagal savo kompetenci¬ją ir neturi teisės prisiimti kitų organų kompetencijos.
Konkretūs darbdavio organai ir jų kompetencija turi būti nurodyti darbdavio veiklos dokumentuose (pvz., įstatuose, nuostatuose, statutuose, įstatyme ar kitame teisės akte, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis as¬muo, pan.). Daugelio juridinių asmenų organų kompetencija apibrėžta ne tik jų veiklos dokumentuose, bet ir įstatymuose, kurie yra taikomi konkrečiai juridinių asmenų rūšiai..
DK pateikia tokią darbo teisės subjektų klasifikaciją: darbuotojas, darb¬davys ir darbuotojų kolektyvas.
Darbo teisės subjektai darbo santykiuose vaidina nevienodą vaidmenį. Svarbiausieji darbo teisės subjektai yra individualaus darbo santykio šalys - darbuotojas ir darbdavys. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-23
DalykasDarbo teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Darbo teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis15.45 KB
AutoriusMantas
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Darbo teises subjektai (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą