Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Darbo teisė>Kolektyvinio ginčo nagrinėjimo procedūra (schema)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kolektyvinio ginčo nagrinėjimo procedūra (schema)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Samprata ir rūšys. Kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas. Kolektyvinio poreikio priemonės. Streikas. Lokautas. Kolektyvinių ginčų reglamentavimas užsienio šalyse. Kolektyvinių ginčų samprata, prevencija ir nagrinėjimas. Streikai ir lokautai kaip kolektyvinio poveikio priemonės.

Ištrauka

Apskritai ginčų nagrinėjimas yra proceso teisės dalykas. Tačiau darbo teisės ginčai ir jų nagrinėjimo tvarka pasižymi tam tikra specifika ir juos priimta nagrinėti visos darbo teisės kontekste.
Apskritai teisiniu požiūriu galimi dvejopi ginčai:
1) faktinis (materialusis) – teisiniai darbo santykių (suprantamų plačiai) subjektų nesutarimai;
2) formalusis (procesinis) – ginčas jau nagrinėjamas pagal įstatymų nustatytą procedūrą.
Nors tradiciškai antroji grupė yra laikoma svarbesne, negalima menkinti ir pirmosios grupės, nes darbo teisei labai reikšmingos taikinamosios ar tarpininkavimo procedūros.
Darbo ginčai klasifikuojami remiantis įvairiais kriterijais. Pagrindinė klasifikacija darbo ginčus pagal juose dalyvaujančius subjektus skiria į: 1) individualius; 2) kolektyvinius.
Ši klasifikacija visuotinai pripažįstama darbo teisėje, nes individualių ir kolektyvinių ginčų sprendimo tvarka skiriasi iš esmės ir jai taikomi skirtingi įstatymai. Kad ginčas būtų pripažintas kolektyviniu jo dalyviai darbuotojai turi būti kolektyvinis subjektas. Darbdaviui kolektyvinis principas nebūtinas. Kai dalyvis darbuotojas yra individualus subjektas, ginčas bet kuriuo atveju laikytinas individualiu ginču, kad ir iš kokių santykių būtų kilęs - iš individualių (pvz., darbo sutarties) arba kolektyvinių (pvz., kolektyvinės sutarties). Lietuvos darbo teisės moksle buvo priimta tiek individualius, tiek kolektyvinius darbo ginčus nagrinėti kartu. Užsienio šalyse paprastai jie nagrinėjami atskirai, nes iš esmės individualūs darbo ginčai yra ginčai dėl teisės ir paprastai nagrinėjami teismo (prieš tai gali būti nagrinėjami darbo įstatymų priežiūros institucijų (darbo inspekcijos). Tuo tarpu dauguma kolektyvinių ginčų yra interesų konfliktai, t. y. kyla ne dėl pažeistos subjektinės teisės, o dėl jos nustatymo.
Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatyme sakoma, kad kolektyviniais ginčais laikomi įmonės, įstaigos, organizacijos (toliau - įmonė) profesinės sąjungos ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyvinius susitarimus turinčių subjektų (toliau - subjektai) nesutarimai, atsiradę nepatenkinus profesinių sąjungų reikalavimų, iškeltų, įformintų ir įteiktų įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal nagrinėjančius subjektus, skiriami tokie ginčai:
1) teisminiai (nagrinėjami bendrosios kompetencijos arba specializuoto darbo teismo);
2) administraciniai (nagrinėjami administracinės justicijos institucijų, pvz., darbo inspekcijai nagrinėjant darbuotojų skundą);
3) paritetiniai (sprendžiami pariteto pagrindais sudarytos komisijos; paprastai sprendimą būtina pasiekti šalių susitarimu. Užsienio šalyse šiuo atveju taikomos įvairios taikinimo (angl. conciliation) ir tarpininkavimo (angl. mediation) procedūros.);
4) arbitražiniai (nagrinėjami nepriklausomo arbitro arba trečiųjų teismo).
Pagrindinė klasifikacija, turinti lemiamą teisinę reikšmę, yra ginčų skirstymas pagal turinį į:
1) teisinius (ginčus dėl teisės); 2) ekonominius (interesų konfliktus) .
Ginčai pagal šią klasifikaciją dar vadinami ieškininiais arba neieškininiais. Teisiniai ginčai (ieškininiai) esti tada, kai reikalavimą pateikianti šalis jau turi įstatyme ar sutartyje numatytą subjektinę teisę ir kita šalis ją pažeidžia. Tokios teisės įgyvendinimą užtikrina ieškinio gynyba. Tuo tarpu ekonominio (neieškininio) konflikto atveju susiduria viso labo skirtingi interesai. Ekonominiai konfliktai paprastai yra tik kolektyviniai ginčai, tuo tarpu teisiniai - tiek individualūs, tiek kolektyviniai. Ši klasifikacija įtvirtinta Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 23 straipsnyje. Jis numato, kad šalių nesutarimai ir ginčai, kylantys vedant derybas ir sudarant kolektyvinę sutartį (t. y. interesų konfliktai), sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta kolektyvinių ginčų (konfliktų) sprendimo tvarka. Tačiau ginčai dėl kolektyvinių sutarčių vykdymo laikytini ginčais dėl teisės. Remiantis to paties straipsnio antrąja dalimi, atskirų darbuotojų ir darbdavių ginčai dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami teismine tvarka. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-07-13
DalykasDarbo teisės referatas
KategorijaTeisė >  Darbo teisė
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai18 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis103.33 KB
Autoriusvita
Viso autoriaus darbų160 darbų
Metai2001 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kolektyvinio ginco nagrinejimo procedura (schema) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2001 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą