Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Darbo teisė>Sutrumpintas ir ne visas darbo laikas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sutrumpintas ir ne visas darbo laikas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354555657585960616263646566676869707172737475767778798081
Aprašymas

Įvadas. Darbo laikas Lietuvos darbo teisėje. Darbo laiko samprata. Darbo laiko rūšys. Sutrumpintas darbo laikas ir jo teisinė reglamentacija Lietuvos darbo teisėje. Sutrumpinto darbo laiko nustatymas įvairioms darbuotojų grupėms. Sutrumpinto darbo laiko ryšys su darbo aplinka. Sutrumpinto darbo laiko nustatymas dirbantiems nakties metu. Ne viso darbo laiko teisiniai aspektai Lietuvos darbo teisėje. Ne viso darbo laiko teisinis reglamentavimas. Ne visas darbo laikas- lanksčiausia darbuotojų užimtumo forma. Sutrumpintas ir ne visas darbo laikas precedentinėje teisėje. Didžiosios Britanijos teisės sistemoje sutrumpinto ir ne viso darbo laiko instituto panašumai ir skirtumai lyginant su šio instituto teisiniu reglamentavimu Lietuvoje. Sutrumpintas ir ne visas darbo laikas Rusijos Federacijoje. Panašumai ir skirtumai lyginant su šio instituto teisiniu reglamentavimu Lietuvos Respublikoje. Išvados. Santrauka.

Ištrauka

Šiuolaikinę demokratinę visuomenę, jos egzistavimo ir veiklos principus organizuoja valstybė, kuri, remdamasi pagrindinėmis idėjomis ir nuostatomis, egzistuoja kaip savarankiškas subjektas. Valstybė sukuria tokius principus kaip: optimalus valstybės valdymas, jo veiksmingumas, teisėtumas ir konstitucingumas, įtvirtintos teisės ir laisvės bei aukštas etikos reikalavimų laikymasis, rūpinimasis savo piliečiais. Šie principai yra įtvirtinti Konstitucijoje ir specialiuose įstatymuose1. Žvelgiant į šiuos principus matoma viena esminė visuomenės nariui suteikta privilegija – laisvė, laisvė pasirinkti. Žmogus turi teisę laisvai pasirinkti gyvenamą vietą, laisvę pasirinkti darbą, turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Teisė laisvai pasirinkti darbą yra viena iš svarbiausių socialinių ir ekonominių žmogaus teisių, demokratinių valstybių konstitucijose išreikšta įvairia forma. Konstitucija, būdama valstybės teisinės sistemos branduolys, pagrindinis norminis šaltinis, įtvirtina visų teisės šakų, tarp jų ir darbo teisės, svarbiausius pradus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis nustato, kad "kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju". Šios teisės turinį sudaro: teisė į darbo laisvę, t.y. žmogaus galimybė laisvai pasirinkti darbą, laisva valia sutikti dirbti, teisė laisvai disponuoti savo sugebėjimais dirbti, galimybė laisvai pasirinkti veiklos rūšį, profesiją2.
Taigi žmogui darbo laisvė reiškia galimybę dirbti tiek fizinį, tiek protinį darbą už atlyginimą susitarus su kita šalimi arba užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla. Laisvė pasirinkti darbą reiškia ir tai, kad asmuo savo noru gali ir nedirbti. Laisvės principas leidžia žmogui priimti sprendimus dirbti nuolatinį arba terminuotą darbą, dirbti sutrumpintą ar ne visą darbo laiką, t.y. būti tik iš dalies užimtam.
Europinės integracijos procesas, ekonomikos globalizacija bei su ja susiję darbo pokyčiai, reikmė skatinti gyventojų užimtumą, derinti darbo ir šeimos funkcijas, užtikrinti vienodas vyrų ir moterų darbo teises verčia ieškoti galimybių, kaip visa tai būtų galima įgyvendinti. Šiuos valstybės visuomeninius santykius, atsirandančius darbo procese, reguliuoja darbo teisė. Pati sąvoka ,,darbas" nėra teisinė. Tai socialinė-ekonominė sąvoka, apskritai apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla, kuri apima fizinių, biologinių gebėjimų panaudojimą3. Darbas, būdamas tikslingas ir tinkamas, yra intelektinė veikla. Šie požymiai ir naudingumas skiria darbą nuo kitų tiek žmogaus, tiek gyvosios gamtos veiklos rūšių, nes žmogaus darbas, kuris neturi minėtų požymių, nėra laikoma darbu4. Įvairioms darbo santykių sritims reglamentuoti tvirtinami kodeksai, priimami įstatymai, nutarimai ir kiti teisės aktai.
Darbuotojų pagrindinių teisių Europos Bendrijos socialinė chartija, skelbdama būtinumą gerinti gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygas, numato galimybę dirbti sutrumpintą ir ne visą darbo laiką pagal lankstesnes darbo organizavimo formas. Kadangi pastaraisiais metais Europos valstybėse labai padaugėjo darbuotojų, dirbančių pagal lanksčias darbo užimtumo formas, todėl reikia atsižvelgti į tokio užimtumo priežastis, kurios yra labai įvairios: darbo sąnaudų mažinimas, darbo našumo didinimas, darbdavių lankstumas rinkoje, darbo pobūdžio pokyčiai, moterų užimtumo didėjimas5. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, ar šios darbo užimtumo formos yra naudingos, ar yra tam atitinkamos politinės, ekonominės ir teisinės sąlygos. Taip pat svarbu numatyti, kokius neigiamus padarinius darbuotojams gali sukelti tokių formų įteisinimas ir taikymas jų socialinių garantijų srityje .
Daug metų ne tik Europos Sąjungos valstybėse narėse individualieji darbo santykiai buvo reglamentuojami gana skirtingai. Tokių darbo formų, kaip ne visas ar sutrumpintas darbo laikas, atsiradimas ir populiarėjimas šiuos skirtumus dar labiau išryškino, nes kiekviena valstybė narė, siekdama apsaugoti darbuotojų interesus, ėmėsi labai skirtingai reguliuoti šiuos naujoviškus darbo santykius6. Todėl skirtingų šalių, o ne retai ir tos pačios šalies įstatymai, įteisina skirtingas užimtumo formas. Tai išreiškiama kaip galimybė pasirinkti darbą ir galimybė nedirbti, galimybė dirbti ne visą darbo dieną ar dirbti pagal lankstaus darbo laiko schemas. Todėl šiame magistriniame darbe, taikant loginius, lyginamuosius ir sisteminės analizės metodus, nagrinėjamos lanksčių užimtumo formų rūšys, t.y. sutrumpintas ir ne visas darbo laikas. Taip pat apžvelgiamos teisės normos, numatančios arba ribojančios galimybę taikyti tokias darbo organizavimo formas.
Kadangi magistrinio darbo tema yra sutrumpintas ir ne visas darbo laikas bei šio instituto Europos valstybių darbo teisėje panašumai ir skirtumai, todėl didžioji šio darbo dalis bus skirta šio instituto prigimčiai, jo teisiniam reguliavimui bei garantijoms darbuotojams tiek Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, tiek ir pasirinktų Europos valstybių teisinėse bazėse. Naudojant lyginamąjį metodą bus analizuojama šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų minėtų darbo rūšių panašumai ir skirtumai, taip pat apžvelgta teismų praktika bei užsienio valstybių, o konkrečiai Rusijos Federacijos ir Didžiosios Britanijos nuostatos darbo laiko reguliavimo srityje ieškant panašumų ir skirtumų su Lietuvoje galiojančiais sutrumpintu ir ne viso darbo laiko institutų reglamentavimu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-07
DalykasDarbo teisės diplominis darbas
KategorijaTeisė >  Darbo teisė
TipasDiplominiai darbai
Apimtis80 puslapių 
Literatūros šaltiniai46
Dydis83.29 KB
AutoriusIgnas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sutrumpintas ir ne visas darbo laikas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą