Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Darbo teisė>Darbo ginčai (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Darbo ginčai (2)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Reikalavimų iškėlimas ir jų nagrinėjimas. Taikinimo procedūros. Susitarimas nagrinėjant kolektyvinius darbo ginčus. Kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas darbo arbitraže. Kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas Trečiųjų teisme. Išvados. Užduotis nr.1. Užduotis nr. 2.

Ištrauka

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 68 str. kolektyviniai ginčai apibrėžiami kaip "įmonės profesinės sąjungos ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyvines sutartis turinčių subjektų nesutarimai, atsiradę dėl darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį (interesų konfliktas), nepatenkinus šalių iškeltų ir nustatyta tvarka įteiktų reikalavimų". Kolektyviniai darbo ginčai gali būti teisiniai, kai reikalavimai pateikiami dėl galiojančiuose įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose, vietiniuose teisės aktuose, kolektyvinėse sutartyse nustatytų subjektinių teisių pažeidimų, arba ekonominiai, kuriuos lemia skirtingų kolektyvinių darbo santykių šalių interesų problema.
Kolektyviniai darbo ginčai gali kilti tiek įmonės, tiek šakos, teritoriniu ar nacionaliniu lygiu, o jo lygis priklauso nuo šio ginčo objekto ir jame dalyvaujančių šalių. Remiantis DK, kolektyvinio darbo ginčo šalys yra:
darbuotojams atstovaujanti įmonės profesinė sąjunga, kelių įmonėje veikiančių profesinių sąjungų atstovybė arba darbo taryba (kai įmonėje nėra profesinės sąjungos ir darbuotojai savo atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė tam tikros ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai) bei kitos profesinių sąjungų organizacijos, atstovaujančios darbuotojams nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu ir sudariusios atitinkamas kolektyvines sutartis; ir
darbdavys ar tam tikru lygiu darbdaviams atstovaujančios darbdavių organizacijos.
Kolektyvinio darbo ginčo pradžia laikytinas darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos, profesinių sąjungų organizacijos ar darbo tarybos apsisprendimas perduoti jų iškeltus ir darbdavio ar darbdavių organizacijos nepatenkintus reikalavimus nagrinėti taikinimo komisijai. Šiame darbe aptariamas kolektyvinių darbo ginčų teisinis reguliavimas – reikalavimų iškėlimas ir nagrinėjimas, taikinimo procedūros ir susitarimas nagrinėjant kolektyvinius darbo ginčus.
Nors reikalavimų iškėlimas ir nėra laikomas kolektyvinio darbo ginčo pradžia, tačiau šių reikalavimų nepatenkinimas būtent ir sukelia šį ginčą. Reikalavimus gali iškelti darbuotojams atstovaujantys subjektai, nurodyti DK 69 str. 1 d. Kai nesutarimų kyla vedant derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo, darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų nustatymo ar pakeitimo tam tikroje įmonėje ar struktūriniame jos padalinyje, taip pat dėl įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo, reikalavimus turi teisę iškelti įmonės profesinė sąjunga, o jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos,- jungtinė šių profesinių sąjungų atstovybė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-25
DalykasDarbo teisės referatas
KategorijaTeisė >  Darbo teisė
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis14.66 KB
AutoriusKristina
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Darbo gincai (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą